Birželio 15–20 d.

Prienų krašto muziejus

F. Martišiaus g. 13, Prienai, tel. (8 319) 603 79
    Prienų krašto muziejus įkurtas 1995 metais garsaus prieniečio Cezaro Pšemeneckio (1887 – 1967) dar tarpukariu statytuose namuose, kuriuose saugomos ir eksponuojamos Prienų krašto kultūros istoriją, etnografiją, tautodailę bei žymiausių krašto žmonių gyvenimą ir kūrybą atspindinčios muziejinės vertybės. Muziejus atlieka ne tik vertybių kaupimo bei saugojimo funkcijas, bet ir aktyviai vykdo kultūrinę, šviečiamąją, mokomąją, informacinę veiklą, savo paslaugomis siekia tapti neatskiriama Prienų krašto visuomenės gyvenimo dalimi. Muziejaus darbuotojai visada pasirengę maloniai priimti lankytojus.    
Birželio 15 d. 10 val. „Lino kelias iki staklių“ – 1-1,5 val. trukmės teatralizuota programa, skiriama pradinių klasių ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus moksleiviams (ir visiems, kas nežino, kad  linas  ne tik  augalas, bet ir maistas, vaistas, grožis, menas, kultūra...). Užsiėmimai vyksta valstiečio trobos aplinkoje, jų metu demonstruojami lino darbų procesai, perteikiamos su linu susiję tradicijos ir papročiai.
    Birželio 16 d. 10 val. „Pasakų pasauly“ (pagal pageidavimus programa gali būti kartojama). Į šią programą ypač kviečiami vaikučiai. Paviešėję pasakų pasaulyje vaikai ne tik susipažins su pačiomis populiariausiomis lietuvių pasakomis, bet ir įsitikins, kad kiekviena pasakėlė – tikra mokyklėlė. Pasimokius jose Prienų mieste tikrai padaugės vaikučių-gudručių.
    Birželio 17 d. 10 val. „Duonos kelias iki stalo“ – 2 val. trukmės teatralizuota mokomoji  programa, pritaikoma įvairaus amžiaus dalyviams. Lankytojai dalyvauja duonos kepimo procese ir duonos pagerbimo ritualuose.  Tai  praktinė pažintinė programa, kuri vykdoma artimoje  autentiškai XIX a. mūsų krašto valstiečio trobai aplinkoje. Užsiėmimus vedančios muziejaus darbuotojos apranga, veiksmais ir kalba iliustruoja valstiečių buityje gyvavusias tradicijas  ir papročius. Dalyviai ne tik gali stebėti duonos kepimo procesą, bet ir jame dalyvauti: patys susiformuoja užminkytos duonos kepalėlius, išsikepa ir iš muziejaus išsineša SAVO DUONUTĘ.
    Birželio 18 d. 10 val. „Žvakių liejimas“. Programos dalyviai, atvykę į muziejų, susipažįsta su bičių produktais, sužino, kaip senovėje buvo liejamos žvakės, kaip paruošiamas vaškas, iš kokių siūlų daroma dagtis, patys lieja žvakes. Daugelį metų žvakė buvo nepakeičiamas šviesos šaltinis, priemonė įvairioms apeigoms. Programos dalyviai supažindinami su apšvietimo priemonėmis, naudotomis Dzūkijoje: balana ir jos laikikliu, vadinamu „dziedu“, įvairių rūšių fabrikinės gamybos žibalinėmis lempomis, žibintais. Mena mįsles apie lempą, žvakę, kitas šviesą skleidžiančias priemones. Užsiėmimų metu pasakojama apie Vėlinių, Grabnyčių papročius.
    Birželio 19 d. 10 val. „Riešinių mezgimas“. Kukli ir miniatiūrinė Lietuvių tautinio kostiumo detalė – riešinės, šiandien išgyvena tikrą atgimimą. Riešinės, atrodo nedidelis ir paprastas mezginys, tačiau šio rankdarbių žanro meistrių Lietuvoje yra vos keletas. Lietuvos regionuose riešinės buvo vadinamos įvairiai: Aukštaitijoje – mankietai, apie Biržus – čiurneliai, Dzūkijoje – rankankos, Suvalkijoje – rankaukos, o Žemaitijoje – mankietai. Riešinės buvo skirtos ne tik išeigai: jas nešiojo ir kiekvieną dieną, o ypač šaltuoju metų laiku, dirbant lauko darbus. Marškiniai anuomet buvo siuvami plačiomis rankovėmis ir, kad būtų šilčiau, dėvėdavo riešines, kurios būdavo užmaunamos ant rankovių. Riešinės labai gerai tiko ir vaikams, kurie greitai išaugdavo drabužėlių rankoves. Mūsų prosenelės riešinių nenusimaudavo nei žiemą, nei vasarą.
    Birželio 20 d. 10 val. „Auskit, vykit, mano rankos...“ – 1-1,5 val. trukmės programa, supažindinanti su vienu iš senųjų amatų – audimu. Užsiėmimo metu autentiškoje aplinkoje susipažinsite su audimo įrankiais, staklėmis ir audimo būdais. Daug įdomaus sužinosite apie lietuviškas tautines juostas, išmoksite nusivyti ar išsiausti juostelę. Ant sumažintos mestuvų kopijos pabandysite apmesti audimui reikalingus metmenis, sužinosite, kaip jie įriečiami į veleną, kaip suveriami į nytis ir skietą. Verpimo rateliu galėsite pritrinti šeivų audimui ir galiausiai audimo „stovuose“ paausti. Išbandysite patį seniausią vertikalų audimo būdą.
Registracija į užsiėmimus tel. 8 319 6 0379, 8 652 99 077.

Birželio 16 d. (antradienis)

Marijampolės kraštotyros muziejus
Vytauto g. 29, Marijampolė, tel.: (8 343) 562 88, 545 75
17.00     Parodos „Lelijos (tulpės) ornamentas Suvalkijoje“ atidarymas.
Eksponuojama Marijampolės kraštotyros muziejuje saugomų tradicinių tekstilės dirbinių kolekcijos ir kiti dirbiniai, kurių puošyboje naudotas ornamentas kelia aliuzijas į prancūziškąjį fleur-de-lis, arba lelijos žiedo ornamento grupę. Aiškinama, kuo šis ornamentas svarbus Lietuvai ir koks Suvalkijos indėlis į visai Europai gerai žinomo simbolio vaizdavimo raidą? Analizuojama, kokia vieta suteikta lelijai lietuvių, ypač suvalkiečių, tautosakoje. Paroda veiks iki rugsėjo 12 dienos.
    
Birželio 18 d. (ketvirtadienis)

Marijampolės kraštotyros muziejus

Vytauto g. 29, Marijampolė, tel.: (8 343) 562 88, 545 75
Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus
Bažnyčios g. 23, Marijampolė, tel. (8 343) 913 62
9.30 Literatūrinė-edukacinė išvyka „Mažųjų stebuklų beieškant“. Marijampolės savivaldybės Liudvinavo apylinkėse gyveno žymiausias Sūduvos krašto dievdirbys Tamošius Dulska (apie 1829-1908 m.), kurio darbai įkvėpė rašytoją Kazį Borutą sukurti romaną „Mediniai stebuklai“. Išvykos metu ne tik išvysime šio kūrėjo skulptūras, saugomas Marijampolės kraštotyros muziejuje, bet ir aplankysime vietoves, kuriose mūsų kraštietės režisierės Milda Mažėtytė ir Vita Gvazdaitienė padės surasti bendras T. Dulskos ir pagrindinio „medinių stebuklų“ veikėjo Vinco Dovinės gyvenimo sąsajas. Visi norintys galės važiuoti autobusu arba savo transportu. Dėmesio! Prašome registruotis iš anksto. Daugiau informacijos ir registracija tel.: (8 343) 91362.
    Marijampolės kraštotyros muziejus, tuomet vadinęsis „Sodžiaus“ vardu, buvo atidarytas 1933 m. rudenį. Į dabartines patalpas Vytauto gatvėje muziejus persikėlė 1964 m. Tai XIX a. pabaigos neoklasicizmo patalpų kompleksas su dalinai išlikusiais senaisiais puošybos elementais: krosnimis, rozetėmis, karnizais ir kita. Nuolatinės muziejaus ekspozicijos: „Tautos dvasia“ (atidaryta 2001 metais), „Miestas prie Šešupės“ (atidaryta 2008 metais). Muziejuje veikia „Saulėračio“ galerija.
    Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialinis muziejus įkurtas 1998 m. sausio 1 d. name, kuriame 1904–1914 metais gyveno K. Grinius su šeima. Tada jis buvo tapęs Marijampolės miesto kultūrinio sąjūdžio centru. Muziejus savo pagrindine veikla – eksponatų kaupimu ir saugojimu siekia visuomenei pristatyti Lietuvos Prezidento K. Griniaus gyvenimą ir veiklą. Visuomenė supažindinama tiek su kilnojamosios kultūros vertybėmis tiek ir su nekilnojamosios kultūros vertybe - „Grinių namais“, jų istorija.

Birželio 19 d. (penktadienis)

Zanavykų muziejus

Beržų g. 3, Tubelių k., Lukšių sen., tel. (8 345) 456 35
15.00     Parodos „Zanavykų liaudies meno grožis“ atidarymas. Kraitinių skrynių iš Lietuvos liaudies buities muziejaus fondų ir tekstilės iš Zanavykų muziejaus fondų paroda. Lietuvos liaudies buities muziejaus vyresnysis muziejininkas Vingaudas Baltrušaitis išsamiai pristatys Zanavykų krašto skrynias. Papasakos apie skrynių raidą, puošybą, konstrukcijos ypatumus, būdingiausius išskirtinumus, skrynių turinį ir žymiausius skryndirbius. Po parodos vyks Lietuvos liaudies kultūros centro išleisto DVD „Lietuvių tautinis kostiumas“ peržiūra. Vėliau renginio dalyvius kviesime dalyvauti edukacinėje programoje „Kraitinės skrynios ir suvenyrinės skrynutės“, kurios metu susirinkusieji pieš zanavykų kraitiniams baldams būdingus puošybos elementus. Paroda veiks visus 2015 metus.
    Zanavykų muziejus (taip vadintas tada) buvo atidarytas 1928 m. birželio 21 d. Šakių „Žiburio“ gimnazijoje, minint jos įkūrimo dešimtmetį. Dviejuose kambariuose buvo eksponuojami dailės kūriniai, numizmatikos rinkiniai, etnografiniai daiktai, rankdarbiai. Muziejaus įkūrėjai-zanavykų ateitininkai. Surinkus daug vertingų etnografinių daiktų, vietos kraštotyrininkų iniciatyva 1986 m. Girėnuose įkurtas kraštotyros muziejus. 2014 m. muziejus perkeltas į naujas patalpas dvaro vežiminės pastate. Dviejose muziejaus erdvėse eksponuojamos krašto istorijos, etnografijos temos, o laikinųjų parodų salėje - profesionalaus meno, tautodailininkų darbai ir kolekcionierių kolekcijos.

Birželio 20 d. (šeštadienis)

Šilavoto „Davatkynas“

Lašašos g. 6, Naujasodžio k., Šilavoto sen., Prienų r., tel. 8 687 24394
14.00     Etnografinė popietė „Šilavoto margi raštai“. Parodos, skirtos etnografinių regionų metams paminėti, atidarymas. Pristatomas Sūduvos regione esančio Šilavoto etnografinis paveldas, atsiskleidžiantis XIX a. pab.–XX a. pradžios audiniuose bei siuvinėjimo raštuose, liaudies meistrų medžio darbuose. Renginio metu bus skaitomi kūriniai, parašyti suvalkiečių tarme, pasakojami šio krašto padavimai, legendos.
Popietėje koncertuos Prienų krašto liaudies ansamblis.
    Davatkynas įsikūręs gražiausiame Trakelio šlaite, maždaug 0,7 km. nuo Šilavoto. Daugiau nei šimtmetį čia buvo savotiškas vienuolynas, kuriame glaudėsi pamaldžios moterys – davatkėlės, visai parapijai dariusios gerus darbus. Jos nekūrė šeimų, gyveno labai kukliai, meldėsi už visus. Davatkyno įkūrėja Marijona Dabrišiūtė apsigyveno čia apie 1895 metus. Vėliau kūrėsi, statėsi namukus kitos maldininkės. Dabar jau nė vienos davatkėlės nebėra gyvos, paskutinioji jų paliko šią žemę 1999 metais, bet šių pamaldžių moterų atminimas dar gyvas apylinkės žmonių atmintyje. Sovietmetis labai ryškiai įspaudė žodžiams ,,davatkynas, davatka“ neigiamą atspalvį, tačiau šilavotiškiai davatkėles gerbė, o Davatkynas buvo natūrali visuomenės dalis. Taip jau susiklostė, kad Davatkyno nameliai neliko be priežiūros. Juos paveldėjo Marija ir Konstantinas Lincevičiai. Paveldėjimas labai simboliškas – Marijos tėvelio teta ir yra Davatkyno įkūrėja. Šios vietos šeimininkai nusprendė išsaugoti savitumą, atstatyti laiko sugriautus namukus, sutvarkyti aplinką, aptverti pinučių tvorą. Dabar ši vieta švyti ir traukte traukia kiekvieną: gėlynai, rūpestingai prižiūrėta veja, dar pačių davatkėlių sodinti augalai,  nameliuose surinktos ekspozicijos.

Projekto rengėjas – Lietuvos muziejų asociacija ir 67 muziejai visoje Lietuvoje.
Projektą remia – Lietuvos kultūros taryba
Informacinis rėmėjas - Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Detali projekto „Liaudies meno grožis“ programa skelbiama
Lietuvos muziejų portale www.muziejai.lt

Išsamesnę informaciją apie renginių programą Suvalkijos regione teikia:
Tomas Kukauskas (8 646 708 29), Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialinio muziejaus vyr. fondų saugotojas

JSN Decor template designed by JoomlaShine.com